Muzikantai

PradžiaDienos naujienos

Kiek rovė, neišrovė, bet daugelį išskynė

13/06/2015

Taip pat skaitykite

V.Putinas pritarė, kad nepilnamečiams būtų uždrausta užsiminti apie kitos orientacijos žmones Lietuvių startai Europos plaukimo čempionate - tiesiogiai per LRT Berniukas numarintas badu Irake siautėja "karas su mečetėmis"

Šiandien, prisimindama masinių trėmimų į Sibirą pradžią, Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną o rytoj - birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną. Būtent tą dieną 1941 metais Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą.

Birželio 14 d. minint Gedulo ir vilties dieną, prisimenamas ir pagerbiamas šviesus atminimas visų lietuvių, kurie dėl okupacinės sovietų valdžios buvo ištremti iš savo Tėvynės, kalėjo ar dirbo lageriuose, nuo šalčio, bado ar NKVD stribo šūvio atgulė amžinam atilsiui Sibiro tolumose.

„Iš tūkstančio gal ir išlikome koks šimtas... Kiekvieną rytą tekdavo po 12–15 vyrų užkasti. Mirusiuosius išrengdavo nuogai, pakinkydavo karves į vežimą, sukraudavo kaip malkas vieną ant kito. Ir jokio ženklo, kad tu buvai žmogus, gimei, augai, gyvenai Lietuvoje, medelį, alyvą, obelaitę kadais sodinai... Tuos, kurie negalėdavo atsikelti nuo išsekimo, lagerio viršininkas, griuvinėjančius sustatydavo į eilę ir – trach, trach į kaktas. O tada, su neslepiamu pykčiu paniekinamai iškošdavo: zabieritie, sobaki... ... Niekada to vaizdo nepamiršiu, iki mirties.“

Tūkstančius tokių ir panašių prisiminimų šiandien jau skaito, saugo ne tik tą pragarą kažkokiu būdu išgyvenusiųjų ir išlikusiųjų vaikai, bet jau anūkai ir provaikaičiai.  Mažai Lietuvos šeimų gali džiaugtis, kad jų giminėje patekusių į sovietinę stalininę mėsmalę nėra.

Vien pirmosiomis 1941 m. birželio 14–16 trėmimų dienomis buvo represuota 17 500 Lietuvos gyventojų, iš kurių beveik pusę sudarė vaikai. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos buvo ištremta apie 140 tūkstančių žmonių. 1940–1952 sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko 780 922 žmonių – beveik trečdalio šalies gyventojų.

Vertinant statistiškai, komunizmas yra labiau žmogžudiškas nei nacizmas – komunizmas užsitęsė ilgiau ir jo įtaka buvo didesnė. Deja, komunizmas gajus ir šiandien. Kraujuoja Ukraina, plėšoma Gruzija, Moldova, grasinama kitiems. Apklausos duomenimis, net 57 proc. rusų teigiamai vertina Staliną, o „genetiškai modifikuotą organizmą“, stalinizmo mutantą su botoksu „išprosytu“ veidu Vladimirą Putiną - dar daugiau.

Pasibaisėjęs garbintojų kiekiu, vienas iš Rusijos pravoslavų bažnyčios vadovų metropolitas Hilarionas, paragino tuos žmones skubiai išsiblaivyti, nuvykstant į Butovskyj poligoną ir pamatant tik vieną iš daugelio stalinizmo nusikaltimų.

Ieškoti, trenktis toli į gulagus nereikia. „Butovskyj poligon“ yra šalia Maskvos, netoli komunizmo irštvos Kremliaus. Žmonių kančioje, kraujyje, ašarose besimaudęs komunizmas poligone sušaudė virš 20 tūkstančių žmonių – daugiausia rusų, tarp kurių buvo 2 tūkst. šventikų. Sovietiniai kraugeriai daug nesirinko – trėmė, plėšė, prievartavo, žudė tūkstančius net savo tautiečių ir bendražygių.

 Istorijos galima nežinoti, istorijos nežinančiais arba dezinformacijos apsvaigintais galima lengvai manipuliuoti, tačiau tiesos nuslėpti neįmanoma. Lietuvių tautos istorija – gyvas tvirtumo, valstybingumo, ryžto bei drąsos pavyzdys, kurį privalome puoselėti, branginti ir tęsti.

Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad po karo Lietuvos miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų, kurie stojo į kovą su okupantais. Aktyvus pasipriešinimas truko beveik dešimtmetį, o paskutinis partizanas žuvo 1965 m.

Gedulo ir vilties dienai skirtos teminės parodos, organizuota daug įvairių renginių. Valstybės, savivaldybių vadovai, vietos gyventojai, miestuose ir miesteliuose ne tik šį savaitgalį renkasi į atmintinas, skausmingą praeitį primenančias, liudijančias vietas. Tylos minute pagerbiami žuvusieji, prie paminklų dedamos gėlės, aidi simbolinės salvės, tarnauti ir ginti Tėvynę iškilmingai prisiekia kariai ir šauliai.

„Tokia graudi, verčianti surimtėti, susikaupti, mintyse pabendrauti su žuvusiaisiais, susimąstyti, kritiškai įvertinti save, itin prasminga diena šiandien“, „Labai stiprios emocijos, ypač šioje vietoje, žinant jos istoriją. Pati širdis čia atėjo ir kvietė eit, visus metus tam ruošiausi“, – ore plevena nesuvaidinti jausmai.

Nukraujavusi nuo 50-ties metų Sovietinės okupacijos, tūkstančių prarastų žmonių, smegenų „plovimo“ ir istorijos falsifikavimo, Lietuva visgi išgyveno, atsitiesė, atgimė! Tikėjimas tiesa ir istoriniu teisingumu, viltis, meilė ir ryžtas padėjo mums atkurti laisvę ir nepriklausomybę.

Birželio 14-oji po visą pasaulį pasklidusiems lietuviams siunčia žinią, primena, kad „laisvės negalima priimti kaip savaime suprantamos duotybės“, kad esame nepalenkiama tauta, puoselėjanti atminimą bei drąsiai kurianti ateitį ant tvirtų vertybinių pamatų.

A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šarūnas PREIKŠAS,

europlius.com