Afrikos ambicija - tapti nauojuoju ekonomikos tigru

Skaitydami spaudą ar akademinius straipsnius, galite susidaryti įspūdį, kad Afrika yra pasmerkta likti neišsivysčiusi. Problemų yra įvairių. Prastas klimatas lemia tropinių ligų paplitimą. Teigiama, kad „bloga geografija“ taip pat kliudo vystymuisi: pavyzdžiui, daugybė Afrikos šalių neturi išėjimo prie jūros ir yra apsuptos kitų vargingų ekonomikų, linkusių į smurtinius konfliktus. Ir Afrika stabdoma ne tik savo gamtinės ir geografinės padėties, bet taip pat savo istorijos. Afrikos šalys yra etniškai per daug skirtingos, kas sukelia žmonių nepasitikėjimą vieni kitais ir kelia sandorių kaštus. Kolonializmo istorija sukūrė žemos kokybės institucijas, kadangi kolonizatoriai nenorėjo įsikurti šalyse, kurios buvo kamuojamos tropinių ligų, taigi jie įkūrė minimalų kiekį institucijų, kurios reikalingos resursų eksploatavimui. Kai kurie apžvalgininkai net pareiškė, kad Afrikos kultūra kenkia ekonomikos vystymuisi, nes žmonės yra tingūs, netaupo ir nebendradarbiauja tarpusavyje. Visi šie struktūriniai trūkumai naudojami tam, kad paaiškinti, kodėl skirtingai negu kitiems pasaulio regionams, kontinentui nepavyko vystytis nepaisant net žymios rinkos liberalizacijos 1980-ųjų metų periode. „Juodojoje Afrikoje“ santykinės vieno asmens pajamos šiuo metu daugiau ar mažiau nesiskiria nuo pajamų, kurios buvo 1980 m. Todėl Afrika yra neva amžiams pasmerkta likti priklausoma nuo pagalbos iš užsienio.
Tačiau tie, kurie tiki, kad Afrika yra pasmerkta likti neišsivysčiusiu regionu, nepasako, kad Afrika ne visuomet buvo stagnuojanti. 1960-ųjų ir 1970-ųjų periodu, kuomet visos tariamos augimo kliūtys taip pat egzistavo (ir dažnai net labiau išreikštos, pavyzdžiui postkolonistinis palikimas), Afrika demonstravo padorų augimą. Dar daugiau, daugybė aukščiau išvardintų kliūčių egzistavo daugumoje pasaulio išsivysčiusių šalių, tačiau šios šalys vystėsi nepaisant jų. Afrikos struktūrinės problemos yra realios ir kliudo vystymuisi, bet jos nėra neįveikiamos ir kontinentas nėra pasmerktas likti neišsivysčiusiu. Ankstesnis augimo ir vystymosi periodas duoda stiprią užuominą, kad Afrikos dabartinė prasta situacija yra lemiama ne paveldimų problemų, bet kažko labiau laikino: tikroji Afrikos stagnacijos priežastis tris paskutinius dešimtmečius yra laisvos rinkos politika, kuri buvo primesta kontinentui tuo laikotarpiu. Skirtingai negu istorija ar geografija, politika gali būti pakeičiama. Afrika nėra pasmerkta neišsivystymui. Afrika ne visuomet kentėjo nuo ekonominio sąstingio ir atsilikimo, su kuriuo ji asocijuojama šiandien. 1960-ųjų ir 1970-ųjų laikotarpiu santykinės vieno asmens pajamos augo padoriu 1,6 procento per metus greičiu. Nors ir tai nė kiek neprilygsta „stebuklingiems“ augimo tempams, kuriais džiaugėsi pietryčių Azija 5-6 proc. prieaugio per metus klestėjimo periodu, ar net Lotynų Amerikos 3 proc. prieaugiu tuo pačiu periodu, tai vistiek palankiai gali būti palyginta su 1-1,5 proc. augimo greičiais, kurie buvo būdingi dabar išsivysčiusioms šalims Industrinės revoliucijos periodu (maždaug viso šimtmečio periodu nuo 1820-ųjų).
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/629041/afrikos-ambicija-tapti-naujuoju-ekonomikos-tigru