Pietų Afrikos Respublika. Susipažinkite!

18/03/2013

Žmonės, dabartinių choisanų protėviai, šioje teritorijoje gyveno dar prieš daugiau nei 100 000 metų.[5] Nuo V a. pr. m. e. tarp jų ėmė skirtis dvi svarbios grupės: sanai, kurie vertėsi pirmykščiu rinkimu bei medžiokle, ir hotentotai, kurie perėjo prie gyvulininkystės. Apie V a. PAR teritoriją pasiekė bantai, kurie atsinešė žemdirbystę, geležies apdirbimo technikas. Jie išstūmė vietos gyventojus į dykumingas vakarines sritis ir apgyvendino didžiąją dalį teritorijos.
1488 m. Bartolomėjus Diasas pasiekė Gerosios Vilties kyšulį ir atrado Keipo jūros kelią (Cape Sea Route). 1497 m. Vasco da Gama atrado Natalį. 1652 m. Nyderlandų Rytų Indijos kompanija nutarė čia įkurti pirmąją gyvenvietę (Kapądabartinėje Keiptauno teritorijoje). Dėl tuo metu Europoje vykusių religinių karų čia prieglobstį rado daug savo šalyse persekiotų olandų, vokiečių, skandinavų. Jie maišėsi su vietos gyventojais, taip pat vergais iš Madagaskaro,Indonezijos, suformuodami naują etninę grupę afrikanus (arba būrus, tiesiogiai išvertus – valstiečius). Jie greitai prarado kontaktą su Nyderlandais, tad jų kultūra bei kalba ėmė vystytis atskirai, kiek veikiama vietos kultūrų. Afrikanai palengva plėtė savo teritorijas vakarinėse dab. PAR dalyse, naikindami vietos choisanus.
XIX a. pačioje pradžioje prasidėjo vietos bantų konsolidacijos procesai rytinėje PAR teritorijoje. Tarp bantų atsirado dvi grupės: pakrantės nguniai ir giliau žemyne gyvenantys soto-tsvana. Nguniai sugebėjo sukurti trumpalaikę imperiją, vadovaujant vadui Šaka Zulu, ir jo užkariavimai pradėjo Mfekane. Per Mfekane užkariavimus vietos gentys masiškai migravo į šiaurę, naikindamos kultūriškai stipresnes Savanų Afrikos valstybes. Mfekane procesas taip pat skatinosvazius, basotus ir kitas etnines grupes kurti savo valstybes.
Tuo pat metu vakarinėje dalyje 1806 m. Britų Imperija užėmė Kapo koloniją. Afrikanai kėlėsi į krašto gilumą, įkurdami savo nepriklausomas valstybes – Transvalį, Natalį, Oranžiją. Tai sukėlė labai sudėtingą situaciją, kurioje kovojo trys pusės: britai (vakariniame pajūryje), afrikanai (krašto gilumoje) ir zulai (rytiniame pajūryje).
Britai plėtė savo teritorijas: 1879 m. jie užėmė nusilpusią Zulu karalystę, o per I ir II būrų karus ir afrikanų valstybes. 1910 m. iš visų politinių junginių suformuota Pietų Afrikos Sąjunga (ją sudarė keturi kraštai: Kapas, Transvalis, Oranžija bei Natalio provincija. Vėliau ji tapo dominija. Nuo tada anglų kalba ir kultūra ėmė dominuoti. Nauja valstybė buvo agresyvi: Pirmojo pasaulinio karo metais ji prisijungė ir Vokietijos Pietvakarių Afriką (dab. Namibiją).
Po II pasaulinio karo PAR įsigalėjo apartheidas, kuris skatino rasinę segregaciją ir legalizavo diskriminaciją. Iš juodaodžių gyventojų daugumos buvo atimtos dauguma teisių, įkurti bantustanai. Tai skatino neramumus ir etninę įtampą šalyje, kėlė pasipriešinimo kovą.
1992 m. apartheidas buvo panaikintas, 1994 m. šalyje įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai, ir Nelsonas Mandela tapo juodaodžiu prezidentu.

Politika
Valdymo forma – parlamentinė respublika. Šalies vadovas – prezidentas, kuris yra ir vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas Nacionalinės asamblėjos, 5 metų kadencijai. Dabartinis prezidentas – Jacob Zuma, išrinktas per paskutinius rinkimus (2009 m. gegužės 6 d.), gavęs 277 balsus iš 400-ų.[6]
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dvejų rūmų parlamentas, sudarytas iš aukštesniųjų – Nacionalinės provincijų tarybos (90 vietų, po 10 narių iš kiekvienos 9 provincijų, išrinktų vietinės valdžios, 5 metų kadencijai; ši taryba atsakinga už regionų interesus, taip pat saugo kultūrines ir kalbines tradicijas tarp etninių mažumų) ir žemesniųjų – Nacionalinės asamblėjos rūmų (400 vietų nariai renkami visuotiniu balsavimu pagal proporcinių rinkimų sistemą, 5 metų kadencijai).[6]
Pietų Afrikos Respublika yra viena iš nedaugelio Afrikos valstybių, kurioje niekad nebuvo karinio perversmo, todėl šalis laikoma viena stabiliausių demokratijų Afrikoje. Laisvi ir slapti rinkimai šalyje vyksta nuo XIX a. pabaigos, tačiau lygiais jie tapo tik nuo 1994 m. Nuo tada PAR valdo Afrikos nacionalinis kongresas.
Šalies sostinės:
Keiptaunas (angl. Cape Town; afr. Kapstadt) – įstatymų leidžiamoji valdžia
Pretorija – vykdomoji valdžia
Blumfonteinas – teisminė valdžia

Geografija
Šalis yra pietinėje Afrikos žemyno dalyje, tarp Indijos ir Atlanto vandenynų. Gerosios Vilties bei Adatos kyšuliai žymi pietinę žemyno ribą ir vandenynų takoskyros liniją. Pakrantės ilgis sudaro 2798 km. Be to, šaliai priklauso nedidelės negyvenamos Princo Edvardo salos Indijos vandenyne.
Didžiąją šalies dalį užima 900–2000 m aukščio plokščiakalnis, vadinamas Veldu, stačiais sprūdžiais besileidžiantis link pakrančių. Ryškūs šio sprūdžio ženklai yra ties siaura rytine pakrante, ir Didžiojo Karu įduboje pietuose. Toliau už šios įdubos kyla Kapo kalnai, iškylantys iki 2326 m aukščio, bei Keiptauno apylinkėse sudarantys žymųjį Stalo kalną. Rytuose ir pietryčiuose ties plokščiakalnio riba susidarę aukščiausi šalyje Drakeno kalnai, kuriuose yra ir aukščiausia PAR vieta – Mafadis (3450 m)[7].
Pagrindinės šalies upės yra Atlanto vandenyno baseinui priklausanti Oranžinė (su intaku Valiu) bei Indijos vandenyno baseinui priklausanti Limpopo upė. Upės, kirsdamos plokščiakalnio šlaitus suformuoja aukštus krioklius (Augrabio, Tugelos ir kt.). Ežerai nedideli, jų nedaug, tačiau upių slėniuose įrengta daug tvenkinių.
Šalies šiaurėje (Limpopo baseine) būdinga tankiais krūmynais apaugusi savana – bušveldas. Centriniuose rajonuose plyti sausų savanų ir pusdykumių plotai, pereinantys į Namibo dykumą vakaruose, Karu pusdykumes pietuose ir Kalahario dykumą šiaurėje. Rytinėje pakantėje būdingos savanos, drėgnuose kalnų šlaituose – musoniniai miškai, o pietinėje pakrantėje – subtropikų augalija. Pietų Afrikoje gausu būdingos savanų gyvūnijos (liūtai, hienos, drambliai, antilopės ir kt.). Šalyje įsteigta 20 nacionalinių parkų, užimančių 3 % šalies ploto[8].

Klimatas
Klimatas šalies centrinėje dalyje kontinentinis tropinis, rytuose – jūrinis tropinis, į pietus nuo 30° platumos – mediterianinis ir jūrinis subtropinis. Plokščiakalnyje vasaros mėnesių vidutinės temperatūros 18-27 °C, žiemos 7-10 °C; vakaruose atitinkamai 17 °C (vasarą) ir 10 °C (žiemą), pietryčiuose – 22 °C ir 18 °C. Daugiausia kritulių būna Indijos vandenyno pakrantėje ir Drakono kalnų rytiniame šlaite (1000–2000 mm per metus), mažiausia – Atlanto vandenyno pakrantėje (40 – 100 mm/m.). Žiemomis kartais pasitaiko sniego.

 

http://lt.wikipedia.org