MuzikantaiEuroplius - tai aktualios naujienos verslui ir kiekvienam lietuviui

PradžiaEmigranto užrašai

Prof. E. Aleksandravičiaus knygoje – apie lietuvių migraciją

10/05/2013

Taip pat skaitykite

Lietuvos istorija Amerikos lietuvės filmo kadruose Egidija Bailie: „Puoselėjusi savo hobį ir sukaupusi žinias, visą tai paverčiau nuosavu verslu“ Į Lietuvą grįžusi Indrė Martinkėnaitė: „Turi įrodyti, kad esi reikalingas“ Paramos vakaras Londone

Gegužės 15 d., trečiadienį, 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute Kaune (S. Daukanto g. 25, II a.) bus pristatyta istoriko prof. habil. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus knyga „Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija“, kurioje tyrinėjama lietuvių tautos migracija nuo seniausių laikų iki šių dienų.

Pristatyme dalyvaus knygos autorius prof. E. Aleksandravičius, sociologė doc. dr. Daiva Kuzmickaitė, istorikas ir politologas prof. dr. Antanas Kulakauskas, istorikas ir knygos leidėjas dr. Artūras Mickevičius bei filmininkas Henrikas Gulbinas. Diskusiją ves istorikas Arūnas Antanaitis. 

Pasitelkdamas moksliškai pagrįstus faktus, įvairialypius istorijos ir literatūros šaltinius, knygoje autorius įrodo, kad lietuviai, kaip ir daugelis kitų tautų, yra amžinojo tautų kraustymosi istorijos veikėjai. Knyga atskleidžia ilgamečius autoriaus tyrinėjimus ir sykiu išryškina daugelio lietuvių diasporos tyrinėtojų, dirbančių VDU Lietuvių išeivijos institute, įdirbį.

Profesorius knygoje atsigręžia į permainingą lietuvių pasaulio istoriją, tautiečių prigimtį, lemtį, permainas ir prisikėlimus. „Tai tauta, kuri per tūkstantį metų nuolat įrodinėjo, kad buvo, yra ir bus lygi tarp lygių. Ji plėtėsi iki imperijos, ji krito žemiau žolės. Lietuviai buvo vejami lauk iš savo žemės, nors dar neseniai patys grobė svetimas žemes. Skirtingais laikais lietuvių pėdos pasiekė Ameriką, Aziją, Australiją, Pietų Afriką, Pietų Amerikos džiungles. Jie kūrėsi, kėlėsi, nepaisydami sunkiausių sąlygų“, – pasakoja istorikas.

Šis lietuvių bruožas ir įkvėpė knygos pavadinimą – prof. E. Aleksandravičius neatsitiktinai lietuvius visame pasaulyje palygino su karklynais. „Ar daug rasime tokių neaukštų, ne itin gražių, bet gaivalingų krūmamedžių, kurie nesiduoda išnaikinami, kurių šaknys kimba į pačią prasčiausią dirvą, o nulaužta šakelė kaip mat įsišaknija pernešta kiton vieton?“, – paaiškina knygos autorius. Tuo tarpu žodis „diegas“ pavadinime yra aliuzija į reikšmingą sutapimą: dar prieš I-ąjį pasaulinį karą Buenos Airėse ir Klaipėdoje susikūrė dvi lietuvių jaunimo draugijos, pasivadinusios tuo pačiu vardu – „Diegas“.

Kristina Ūsaitė

VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja, lektorė